Siekiant stiprinti visuomenės atsparumą propagandai ir dezinformacijai, nacionalinė medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) programa nuo 2027 m. papildoma tema „Propaganda ir dezinformacija“. Ją sudaro 6 potemės:
- Propagandos ir dezinformacijos samprata, istorinė raida.
- Propagandos veikimas: emocijos, naratyvai ir manipuliacijos.
- Pagrindinės propagandos technikos.
- Propaganda ir dezinformacija šiuolaikinėse medijose.
- Propaganda krizių ir konfliktų metu.
- Propagandos atpažinimas ir atsparumo stiprinimas.
Ši programos tema padės geriau suprasti, kaip veikia propaganda, dezinformacija ir kitos informacinės manipuliacijos. Joje aiškinama, kuo skiriasi propaganda ir dezinformacija, kaip manipuliacijos veikia mūsų emocijas bei formuoja „savų“ ir „svetimų“ priešpriešą. Taip pat apžvelgiamos dažniausios propagandos technikos ir jų prisitaikymas prie šiuolaikinių medijų.
Bibliotekų andragogams ir edukatoriams, kurie vėliau šias žinias perteiks gyventojams, rudenį vyko praktiniai mokymai „Atpažinti ir atsilaikyti: kaip rasti tiesą informaciniame triukšme“. Jų metu dalyviai gilinosi į propagandos ir dezinformacijos analizę, tobulino darbo su auditorija gebėjimus.
Mokymai vyko penkiose apskričių viešosiose bibliotekose – Vilniuje, Šiauliuose, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Mokymus vedė karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas, psichologas Aurimas Navys.
Norint padėti žmogui susigaudyti informacijoje ir reaguoti į ją kritiškiau, svarbu suprasti, kaip žmonės priima informaciją. Tad pirmojoje mokymų dalyje dėmesys buvo skirtas informacijos poveikio žmogaus elgesiui modeliams, kurie dažnai paaiškina, kodėl žmonės reaguoja vienaip ar kitaip į informaciją.
Kitoje mokymų dalyje nagrinėti konkretūs propagandos ir dezinformacijos atvejai. Analizuodami praktinius pavyzdžius, dalyviai gilinosi į tai, kaip kuriamos ir platinamos manipuliatyvios žinutės, kokiais metodais siekiama paveikti auditoriją ir į ką svarbu atkreipti dėmesį vertinant informaciją.
Mokymuose buvo aptariami praktiniai metodai, padedantys įtraukti dalyvius į diskusijas, skatinti juos kelti klausimus ir savarankiškai vertinti gaunamą informaciją. Taip pat vyko diskusija, kurioje dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus ir aptarti jiems aktualius informacijos vertinimo bei kritinio mąstymo ugdymo aspektus.
Mokymų dalyvių atsiliepimai patvirtino, koks aktualus ir naudingas buvo mokymų turinys:
„Labai naudingi ir prasmingi mokymai. Ne tik nagrinėjome konkrečius dezinformacijos atvejus bei efektyvius informacijos tikrinimo būdus, bet ir gilinomės į tai, kaip šias žinias aiškiai, įtraukiančiai ir suprantamai perteikti skirtingoms auditorijoms. Šie mokymai vertingi dar ir tuo, kad galėjome pasimokyti, kaip bendrauti su auditorija, kaip aktualią ir labai svarbią informaciją perteikti įdomiai ir nenuobodžiai. Gavome ne tik naujų žinių, tačiau ir puikią pamoką, kaip tas žinias perduoti kitiems.“
„Seminaro metu labai gerai ir aiškiai išdėstyta medžiaga – tiek teorinė, tiek praktinė. Pateikti pavyzdžiai buvo įdomūs, suprantami ir naudingi.“
„Patiko patarimai, kaip bendrauti su lankytojais šia tema.“
„Mokymai labai įdomūs ir ypač aktualūs šiuo laikotarpiu. Kai socialiniuose tinkluose ir kitur apstu propagandos bei melagienų, kritinis mąstymas svarbus kaip niekad.“
„Labiausiai patiko praktiniai pavyzdžiai ir diskusijos. Ypač patiko pastebėjimas, kad propaganda įtikėjusius žmones galima keisti ne ginčais, o paskatinant juos pačius klausti, ar tikrai tai, kuo tikima, yra tiesa. Mokymuose įtrauksiu daugiau panašių diskusijų ir skatinsiu pačius dalyvius dažniau sau užduoti klausimus.“
Įgytos žinios bibliotekų andragogams ir edukatoriams padės vesti gyventojams suprantamus, praktiniais pavyzdžiais paremtus mokymus bei edukacijas propagandos ir dezinformacijos temomis.
Mokymai finansuojami Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos programos „Vykdyti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo veiklas bibliotekose“ lėšomis.
Povilo Višinskio bibliotekos informacija
Organizatorių nuotraukos






