Taigi, dalintis savo bei daryti poveikį kitų nuomonei gali net ir ne tokiose akivaizdžiose platformose kaip „Facebook“, „Twitter“ ir panašiai.
Kada paskutinį kartą rankose laikei laikraštį? Jį keičia naujienų portalai internete, teikiantys žinias 24/7, tad turi prieigą prie naujausios informacijos bet kuriuo paros metu. Taigi, gyvename informaciniame triukšme ir norėdami suprasti, kieno žodžiais galime pasikliauti, verta įgyti žinių, padėsiančių vertinti skirtingais medijų kanalais mus pasiekiančią informaciją.
Vienas stipriausių ir įtaigiausių medijų kanalų internete – socialiniai tinklai. Čia mūsų požiūriui įtaką daro ne tik nuomonės formuotojai, turintys solidžią auditoriją, kartais didesnę nei Lietuvos portalai, bet socialinius tinklus puikiai išnaudoja ir politikai, pavyzdžiui, autoritarinių valstybių diktatoriai, kurie pasitelkdami suinteresuotus asmenis, siekia trikdyti rinkimus, šalies valdymą demokratinėse šalyse bei skleisti propagandą.
Mūsų kaip sąmoningų piliečių pareiga – gebėti kritiškai vertinti informacijos patikimumą. Dalyvauk medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo programoje ir įgauk žinių, kurios leis racionaliai vertinti tave pasiekiančią informaciją.
Dirbtinis intelektas
Kaip atskirti tai, kas tikra ir tai, kas sukurta su dirbtinio intelekto pagalba?
Informacijos ir paieškos strategijos
Informacijos mainai medijose neretai vadinami „dėmesio ekonomika“, kurios valiuta – asmeninis interneto vartotojo laikas. Kaip skirti savo dėmesį tik į patikimą turinį?
Medijų įvairovė ir prieigos būdai
Ar žinojai, kad galima išskirti bent 6 skirtingus medijų tipus internete? Pradedant nuo tinklaraščių galime nukeliauti net iki virtualių žaidimų pokalbių platformų.
Informacijos vertinimas ir atranka
Vos vienas melagingas faktas užmaskuotas teisybės jūroje gali būti priimtas kaip tiesa. Ar gebėtum atskirti tokią informaciją?