Šį pavasarį Lietuvos apskričių viešosiose bibliotekose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – vyko tęstiniai mokymai „MIRKT edukatorių ūgtis 2.0 – meistriškumas ir bendrakūra“. Juose dalyvavo medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) andragogai, edukatoriai, bibliotekininkai ir koordinatoriai iš savivaldybių viešųjų bibliotekų.
Mokymai yra praėjusiais metais vykusių „Pritrauk, paveik, įkvėpk: MIRKT edukatoriaus įgūdžių stiprinimas“ tęsinys. Šiemet programa rėmėsi praėjusių metų patirtimis, tačiau daugiau dėmesio skirta praktiniam metodų pritaikymui.
Mokymus vedė lektorius Lauras Balaiša – asocijuotas „Žmogaus studijų centro“ konsultantas su tarptautine patirtimi. Dalyviai išskyrė jo gebėjimą kurti atvirą, įtraukią atmosferą, skatinti diskusijas ir drąsinti ieškoti netradicinių sprendimų.
Ką bibliotekininkai kūrė ir atrado?
Mokymų metu bibliotekininkai analizavo auditorijų poreikius, kūrė edukacijų idėjas, testavo jų prototipus. Taip pat diskutavo, kaip kalbėti apie medijų bei informacinį raštingumą taip, kad temos būtų aktualios skirtingoms gyventojų grupėms. Daug dėmesio skirta dizaino mąstysena (design thinking) grįstam metodui, padedančiam sistemingai pereiti nuo problemos identifikavimo iki konkretaus sprendimo kūrimo.
Viena įsimintiniausių mokymų dalių tapo praktinė užduotis už bibliotekos ribų. Dalyviai buvo pakviesti kalbinti gyventojus ir teirautis jų nuomonės apie MIRKT mokymus, informacijos vartojimo įpročius bei poreikius. Tai leido pažvelgti į bibliotekų organizuojamas MIRKT veiklas iš potencialių dalyvių perspektyvos. Surinktos įžvalgos atskleidė, kad dar nepakankamai daug gyventojų žino apie bibliotekose vykstančias medijų ir informacinio raštingumo veiklas. Dalis kalbintų gyventojų teigė nemanantys, kad tokie mokymai jiems reikalingi, nes jaučiasi turintys pakankamai gerus informacijos paieškos ar naudojimosi internetu įgūdžius. Šios diskusijos paskatino bibliotekininkus dar kartą apsvarstyti, kaip pasiekti auditorijas, kurios bibliotekų siūlomomis galimybėmis naudojasi retai arba jų apskritai nepastebi.
Ne mažiau dėmesio sulaukė dirbtinio intelekto (DI) tema. Mokymų metu buvo nagrinėjama, kaip DI įrankiai gali būti pasitelkiami edukacijoms planuoti, naujoms idėjoms generuoti, auditorijų poreikiams analizuoti ar pritaikyti mokymų turinį skirtingoms tikslinėms grupėms. Dalyvių atsiliepimuose tarp naudingiausių metodų dažniausiai minimi TED modelio taikymas edukacijų kūrimui, bisociacijos metodas bei praktiniai dirbtinio intelekto panaudojimo būdai.
Kodėl tai svarbu?
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vadovė Žydrūnė Tichanavičienė, viena iš MIRKT programos koordinatorių Lietuvoje, pabrėžia, kad „bibliotekininkai šiandien yra ne tik informacijos specialistai, bet ir tarpininkai, padedantys bendruomenėms nepasiklysti informacijos sraute, moko kritiškai mąstyti ir atsakingai veikti skaitmeninėje erdvėje. Todėl labai svarbu nuolat stiprinti pačių bibliotekininkų – andragogų, edukatorių kompetencijas, suteikti jiems erdvės augti, dalintis patirtimi ir semtis įkvėpimo vieniems iš kitų.“
Dalyvių atsiliepimai tą ir patvirtino: teigiamai buvo įvertintos praktinės užduotys, edukacijų kūrimo metodai ir galimybė dirbti su realiais savo veiklų pavyzdžiais.
Atsiliepimuose bibliotekininkai pabrėžė, kad mokymai paskatino naujai pažvelgti į edukacijų planavimą ir auditorijų įtraukimą:
„Kūrybinės užduotys įkvepia naujoms idėjoms.“
„Supratau, kad edukacija prasideda daug anksčiau nei pats renginys – nuo to, kaip sudomini žmogų ateiti.“
„Bisociacijų metodą planuoju pritaikyti savo mokymuose.“
„Naudingi patarimai, kaip greitai paruošti pristatymus ir ieškoti aktualių temų auditorijai.“
O kas toliau?
Rudenį dalyvių laukia antrasis programos etapas – MIRKT edukacijų ir idėjų mugė. Jos metu bibliotekininkai pristatys mokymų metu išplėtotas idėjas, dalinsis sukaupta patirtimi ir ieškos bendradarbiavimo galimybių tarp skirtingų regionų bibliotekų.
Mokymai finansuojami Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos programos „Vykdyti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo veiklas bibliotekose“ lėšomis.
Apskričių viešųjų bibliotekų parengta informacija.
