Su Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo programa (MIRKT) susipažįstant vis daugiau Lietuvos gyventojų, verta paminėti, kad tarp jų – ir regos sutrikimų turintys žmonės, besinaudojantys ekrano skaitymo programomis ir balso sinteze. Sužinokite, kokie sprendimai padėjo užtikrinti MIRKT prieinamumą!
Kas yra prieinamumas?
Prieinamas skaitmeninis dokumentas – tai dokumentas, sukurtas taip, kad nematantys, silpnai matantys, neskiriantys spalvų ar disleksiją turintys žmonės galėtų jį skaityti taip pat patogiai, kaip ir įprastai skaitanti visuomenė.
„Pirmiausia reikėtų akcentuoti, kad tarp prieinamo ir neprieinamo (ar tik iš dalies prieinamo) dokumento plika akimi dažniausiai skirtumo nesimato, – teigia Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) komunikacijos vadovė Ramunė Balčikonienė. – Žinoma, pastebėsime spalvų kontrastą ar šriftą, tačiau prieinamam dokumentui būdinga kur kas daugiau svarbių atributų. Tai ir aktyvus turinys, ir tvarkingi antraščių lygmenys, įgalinantys ekrano skaitymo programos naudotoją vienu mygtuko paspaudimu keliauti per, tarkime, antrojo ar trečiojo lygio antraštes ir greitai rasti ieškomą informaciją, ir užtikrinta tvarkinga, nuosekli skaitymo seka.“
Pagrindinis MIRKT dokumentas, pavadintas „Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo programa“, yra parengtas taip, kad juo galėtų patogiai naudotis žmonės, dirbantys su ekrano skaitymo programine įranga. „Tad nuoroda į šį PDF dokumentą drąsiai dalinkitės tiek su žmonėmis, turinčiais regos problemų, tiek su skaitymo sutrikimą turinčiais asmenimis, – kviečia R. Balčikonienė. – Juolab, kad MIRKT programoje aprašyti paveikslėliai, diagramos ir nuotraukos.“
Garsinio vaizdavimo privalumai
Garsinis vaizdavimas – tai vizualinės informacijos perteikimas žodžiu. Ši metodika naudojama bet kokiam vizualiniam turiniui perteikti – filmams, vaizdo klipams, nuotraukoms, paveikslėliams, grafikams ir net sporto varžyboms. Pavyzdžiui, nupasakojama, kas vyksta ekrane nebylių filmo scenų metu. Garsinis vaizdavimas yra naudingiausias regos negalią turintiems žmonėms, tačiau jis labai praverčia ir intelekto negalią turintiems ar norintiems kepti blynus, ir žiūrėti mėgstamą serialą vienu metu.
Štai kaip atrodo toliau pateiktos nuotraukos garsinis vaizdavimas: „Išsigandusios, pasibjaurėjusios moters nuotrauka. Kadras sustabdytas tą akimirką, kai ji atitraukia nuo ausies mobilųjį telefoną, iš kurio ant jos veido pasipila kraujas. Prie telefono smulkiomis raudonomis raidėmis užrašyta „Don‘t talk while he drives“ („Nekalbėk, kol jis vairuoja“).“
„Nors mes taip plačiai kalbame apie prieinamumą, viešojo sektoriaus dokumentų, kuriuose antraštės būtų tvarkingai sudėliotos, o visas turinys – patogiai skaitomas, vis dar yra labai mažai, – sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) skaitmeninės aplinkos prieinamumo ekspertas Andžejus Ravanas. – O dokumentų, kuriuose nuotraukos ir grafikai būtų aprašyti garsiniu vaizdavimu, beveik visai nėra. Todėl bibliotekų siekis Medijų ir informacinio raštingumo programą sukurti tokią, kad ja galėtų naudotis ir neregintys vartotojai, yra labai sveikintina. Prieinamumas skaitmeninėje aplinkoje turi būti ne išimtis, o visuotinė taisyklė – šito galime pasiekti tik dirbdami kartu.“
Besinaudojantys „Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo programos“ mokymų dokumentu, paveikslėlių garsinį vaizdavimą gali pamatyti užvedę pelės žymeklį ant dominančio paveikslėlio, nuotraukos ar diagramos.
Atsakingai parinktas šriftas ir rekomendacijos bibliotekų darbuotojams
„Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo programa bei ją lydinčios PowerPoint pateiktys yra parengtos taip, kad būtų kuo lengviau skaitomos. Arial šriftas pasirinktas ne šiaip sau – jį, kaip patogiausiai skaitomą, rekomenduoja Europos aklųjų sąjunga, jį renkasi parduotuvės, oro uostai ir kitos institucijos, norinčios kuo aiškiau pateikti informaciją“, – sako R. Balčikonienė.
Pašnekovės teigimu, MIRKT programos PowerPoint skaidrėms parinktas ne tik patogus, bet ir didelis, kontrastingas šriftas. Tokios skaidrės patogesnės, jei ekranas mažas, patalpa, kur vyksta užsiėmimas, pernelyg šviesi ar senesnis projektorius neryškiai perteikia vaizdus. Jas taip pat patogiau stebėti dalyviams, pamiršusiems namie akinius ar atsisėdusiems į paskutinę eilę; vyresnio amžiaus žmonėms, pirmą kartą dalyvaujantiems MIRKT programoje bei tiems asmenims, kurie sunkiau koncentruoja ir išlaiko dėmesį.
Parengtose skaidrėse informacija trumpa, lakoniška, patogiai išdėstyta, paveikslėliai dažniausiai pateikiami atskiroje skaidrėje, kad dalyviams būtų lengviau paskirstyti dėmesį ir sekti dėstomą informaciją.
Bibliotekininkų darbuotojams, vedantiems MIRKT užsiėmimus, programos rengėjai pataria atkreipti dėmesį į rekomendacijas. Svarbiausia jų – visą informaciją, esančią ekrane, perteikti žodžiu. Lektorius taip pat turėtų perteikti auditorijai, kas vyksta – tarkim, kiek žmonių pakėlė ranką reaguodami į užduotą klausimą. Taip sėdintiems pirmoje eilėje nereikės smalsiai dairytis per petį.
„Pasirašę Bibliotekų prieinamumo manifestą, nepamirštame savo įsipareigojimų skaitytojų bendruomenei, – sako R. Balčikonienė. – Bibliotekose visiems – labiau prieinama, draugiškesnė MIRKT.“
Informaciją parengė Lietuvos audiosensorinė biblioteka